- pramečiuoti
- pramečiúoti, -iúoja, -iãvo intr. pramečiui derėti, vesti: Obelis, kurios vieną vasarą dera, o kitą – „ilsisi“, vadina pramečiuojančiomis sp. Gaila, kad pramečiúoja šitep Mrp. ║ pramečiui keistis: Vasaros pramečiúoja: viena sausa, kita šlapia Vlk.
Dictionary of the Lithuanian Language.